Kada man turi būti mokama už viršvalandžius?

Ina Pettersen Jevne

foreignworkers@lomedia.no

Tai, kas viršija įprastą darbo laiką, yra laikoma viršvalandžiais. Įprastas darbo laikas Norvegijoje – ne daugiau kaip 9 valandos per parą, arba ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę.

Vadinasi, jei dirbate daugiau nei 9 valandas per dieną, už papildomą darbo laiką turite gauti atlygį. O jei dirbate daugiau nei 40 valandų per savaitę, už šį papildomą darbo laiką jums taip pat turi būti atlyginta.

Be to, pagal vietinę kolektyvinę sutartį daugeliui darbuotojų priklauso trumpesnis darbo laikas. Pvz., sutartyje gali būti numatytas darbo laikas, kurį sudaro 7,5 valandos per parą, arba 37,5 valandos per savaitę.

Tokiu atveju viršvalandžiai skaičiuojami, darbo laikui viršijus 7,5 valandos per dieną arba 37,5 valandos per savaitę – nors įstatymas numato atlygį už viršvalandžius viršijus 40 valandų. Taigi verta pasitikrinti, kokia tvarka galioja jūsų darbo vietoje.

Dirbant pamainomis, slenkančiu grafiku, naktimis arba sekmadieniais, darbo laikas turi būti trumpesnis. Tokiu atveju jis negali viršyti 9 valandų per parą arba 38 valandų per savaitę. Jei tokį darbą dirbate daugiau valandų, jums turi būti mokama už viršvalandžius.

Įstatymas numato, kad atlygis už viršvalandžius jums priklauso tik tuo atveju, jei viršijate įprastą sutartą darbo laiką. Paprastai jį sudaro ne daugiau kaip 8 valandos per dieną arba ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę. Įmanomi ir kiti variantai: gali būti sudaromi pamainų grafikai arba skaičiuojamas vidutinis darbo laikas per ilgesnį laikotarpį.

Kada galiu dirbti viršvalandžius?

Iš esmės reikėtų vengti dirbti daugiau nei sutartas darbo laikas. Taip pat draudžiama tartis dėl nuolatinių viršvalandžių.

Norvegijos darbo kodekse sakoma: „Darbas neturi būti atliekamas viršijant sutartą darbo laiką, išskyrus tuos atvejus, kai yra ypatingas laikinas poreikis.“

Pvz., jei dėl laikino darbuotojų trūkumo darbo vietoje neįmanoma tinkamai vykdyti kasdienės veiklos arba kyla pavojus, kad suges mechanizmai ar produktai, jei darbas nebus atliktas tuoj pat.

Jei įmanoma, darbdavys prieš prasidedant viršvalandiniam darbui turėtų pasitarti su profsąjungos atstovu, ar viršvalandžiai yra būtini.

Kiek turėčiau gauti už viršvalandžius?

Jei dirbate viršvalandžius, jums turėtų būti mokamas priedas prie įprasto atlyginimo, sudarantis ne mažiau kaip 40 procentų valandinio darbo užmokesčio.

Vadinasi, jei jūsų valandinis darbo užmokestis yra 200 kronų, už viršvalandžius turite gauti 80 kronų priedą. Taigi kartu su jūsų įprastu atlyginimu susidarys 280 kronų už kiekvieną viršvalandžių valandą.

Kai kurie darbuotojai už viršvalandžius gali pasiimti laisvų nuo darbo valandų. Tai reiškia, kad atitinkamą valandų skaičių jie gali nedirbti kitą dieną. Tačiau už viršvalandžius vis tiek turi būti mokamas bent 40 procentų priedas.

Taigi jei gaunate 200 kronų valandinį atlyginimą, jums vis tiek bus mokamas 80 kronų priedas, net jei nuspręsite už viršvalandžius pasiimti laisvų nuo darbo valandų.

Dalyje įmonių yra pasirašytos kolektyvinės sutartys, numatančios didesnį nei 40 procentų priedą už viršvalandžius. Pagal kai kurias kolektyvines sutartis darbuotojai gauna didesnį užmokestį už viršvalandžius savaitgaliais ar švenčių dienomis. Taigi verta pasitikrinti, kokios sutartys galioja jūsų darbo vietoje.

Kiek viršvalandžių galiu dirbti?

Paprastai viršvalandinis darbas neturėtų viršyti:

• 10 valandų per savaitę;

• 24 valandų per mėnesį (keturias savaites iš eilės);

• 200 valandų per metus.

Bendras darbo laikas (įprastas darbo laikas ir viršvalandžiai) neturi viršyti 13 valandų per parą arba 48 valandų per savaitę.

Darbdavio ir profsąjungos atstovo susitarimas:

Įmonėse, kuriose yra pasirašyta kolektyvinė sutartis ir darbdavio bei profsąjungos atstovo susitarimas, viršvalandžių ribą galima padidinti. Tokiu atveju raštiškame susitarime galima numatyti, kad darbuotojai gali dirbti:

• 20 valandų viršvalandžių per savaitę;

• 50 valandų viršvalandžių per mėnesį (keturias savaites iš eilės);

• 300 valandų viršvalandžių per metus.

Pagal šį susitarimą, bendras darbo laikas (įprastas darbo laikas ir viršvalandžiai) negali viršyti 16 valandų per parą.

Darbuotojas negali būti įpareigotas vykdyti šio susitarimo dėl viršvalandinio darbo, nebent kiekvienu konkrečiu atveju jis sutinka dirbti viršvalandžius.

Susitarimas su Norvegijos darbo inspekcija:

Kai kuriais atvejais galima pateikti prašymą Darbo inspekcijai ir ši gali leisti dirbti daugiau viršvalandžių. Pagal tokį susitarimą su Darbo inspekcija, leidžiama dirbti:

• 25 valandas viršvalandžių per savaitę;

• 200 valandų viršvalandžių per 26 savaites.

Tokiais atvejais Darbo inspekcija ypač atkreipia dėmesį į darbuotojų sveikatą ir gerovę.

Darbuotojas negali būti įpareigotas vykdyti ir šio susitarimo. Kiekvienu konkrečiu atveju jis turi sutikti dirbti viršvalandžius.

Ar privalau dirbti viršvalandžius?

Darbuotojas turi teisę būti atleistas nuo viršvalandinio darbo, jei to prašo dėl sveikatos ar svarbių socialinių priežasčių.

Darbdavys taip pat privalo atleisti darbuotojus nuo viršvalandinio darbo, kai jie to prašo, jei darbą galima atidėti arba jį gali atlikti kiti.

O jei turiu ne vieną darbdavį?

Iš esmės Norvegijos darbo kodekso nuostatos dėl viršvalandžių galioja tik darbo santykiams su vienu darbdaviu. Jei darbuotojas dirba dviejose skirtingose darbovietėse, leidžiama dirbti daugiau, nei nustato įstatymas.

Jei darbuotojas toje pačioje darbovietėje turi daugiau nei vieną darbo sutartį, tai laikoma vienais darbo santykiais.

O jei dirbu ne visu etatu?

Darbuotojas, įdarbintas ne visu etatu, paprastai dirba dalį darbo dienos. O viršvalandžiai, kaip jau minėta, apibrėžiami kaip darbas daugiau nei 9 valandas per parą arba daugiau nei 40 valandų per savaitę.

Jei darbuotojas, įdarbintas ne visu etatu, dirba daugiau nei sutarta, bet mažiau nei įprastas darbo laikas, tai laikoma papildomu darbu.

Tokiu atveju turi būti mokamas atlyginimas už papildomą darbą, tačiau paprastai už papildomą darbą nėra mokamas viršvalandžių priedas.

Jei darbuotojui, kuris įdarbintas ne visu etatu, tenka dirbti daugiau nei 9 valandas per parą arba daugiau nei 40 valandų per savaitę, už papildomas valandas turi būti mokamas viršvalandžių priedas, kaip ir visu etatu dirbančiam darbuotojui.

O jei esu įdarbintas per laikino įdarbinimo agentūrą?

Jei esate įdarbintas per laikino įdarbinimo agentūrą ir esate išnuomotas įmonei, jums turi galioti tos pačias sąlygos kaip ir įmonės darbuotojams. Tai reiškia, kad išnuomotiems darbuotojams galioja tos pačios taisyklės dėl viršvalandžių.

Viršvalandžiai skaičiuojant vidutinį darbo laiką

Darbdavys ir darbuotojas gali raštu susitarti taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Tada vienais laikotarpiais galima viršyti darbo laiko normą, o kitais laikotarpiais dirbti mažiau. Tačiau darbo valandų vidurkis neturi peržengti įstatyme nustatytų ribų.

Taikant suminę apskaitą, darbuotojas turi teisę į viršvalandžių apmokėjimą, tačiau tai nereiškia, kad už viršvalandžius mokama kaskart, išdirbus daugiau nei 40 valandų per savaitę.

Pagal Norvegijos darbo kodeksą, galima sudaryti trijų tipų susitarimus dėl suminės apskaitos.

Susitarimas su darbdaviu:

Šis susitarimas dėl suminės darbo laiko apskaitos gali trukti ne ilgiau kaip metus. Tokiu atveju darbo laiko norma negali viršyti:

- 10 valandų per parą;

- 48 valandų per savaitę.

Taikant suminę apskaitą, skaičiuojamas 48 valandų per savaitę vidurkis 8 savaičių laikotarpiu. Tačiau per vieną savaitę darbo laikas neturi viršyti 50 valandų.

Pagal šį susitarimą, jums turi būti mokama už viršvalandžius, jei per savaitę dirbate daugiau nei 50 valandų ir vidutiniškai daugiau nei 48 valandas per savaitę 8 savaičių laikotarpiu.

Jums taip pat turi būti mokama už viršvalandžius, jei dirbate daugiau kaip 10 valandų per parą.

Darbdavio ir darbuotojų atstovo susitarimas:

Šis susitarimas dėl suminės darbo laiko apskaitos gali trukti ne ilgiau kaip metus. Tokiu atveju darbo laiko norma negali viršyti:

- 12,5 valandų per parą;

- 48 valandų per savaitę.

Taikant suminę apskaitą, skaičiuojamas 48 valandų per savaitę vidurkis 8 savaičių laikotarpiu. Tačiau per vieną savaitę darbo laikas neturi viršyti 54 valandų.

Pagal šį susitarimą, jums turi būti mokama už viršvalandžius, jei per savaitę dirbate daugiau nei 54 valandas ir vidutiniškai daugiau nei 48 valandas per savaitę 8 savaičių laikotarpiu.

Jums taip pat turi būti mokama už viršvalandžius, jei dirbate daugiau kaip 12,5 valandų per parą.

Susitarimas su Norvegijos darbo inspekcija:

Šis susitarimas dėl suminės darbo laiko apskaitos gali trukti ne ilgiau kaip 26 savaites. Tokiu atveju darbo laiko norma negali viršyti:

- 13 valandų per parą;

- 48 valandų per savaitę.

Taikant suminę apskaitą, skaičiuojamas 48 valandų per savaitę vidurkis 8 savaičių laikotarpiu.

Pagal šį susitarimą, jums turi būti mokama už viršvalandžius, jei vidutiniškai dirbate daugiau nei 48 valandas per savaitę 8 savaičių laikotarpiu.

Jums taip pat turi būti mokama už viršvalandžius, jei dirbate daugiau kaip 13 valandų per parą.

Kiek gali trukti pertrauka dirbant viršvalandžius?

Jei dirbate daugiau nei penkias su puse valandos, turite teisę į pertrauką. Jei dirbate aštuonias ar daugiau valandų, bendra pertraukų trukmė turėtų siekti bent pusvalandį.

Jei dirbate daugiau nei dvi valandas viršvalandžių, turite teisę į papildomą bent pusvalandžio pertrauką. Už ją taip pat mokamas viršvalandžių priedas.

Per parą jums priklauso bent 11 laisvų valandų iš eilės.

Jei tai neįgyvendinama dėl viršvalandinio darbo susitarimų su darbdaviu, profsąjungos atstovu ar Darbo inspekcija, poilsio laikas turi būti kompensuojamas. Jei tai neįmanoma, turi būti numatyta kita tinkama apsauga.

Ką daryti, jei jums nesumoka už viršvalandžius?

Jei jums nesumoka už išdirbtus viršvalandžius, pirmiausia reikėtų paklausti savo darbdavio, kodėl. Taip galima išsiaiškinti, ar įvyko nesusipratimas ar klaida, kurią darbdavys gali ištaisyti.

Jei darbdavys nenori arba negali sumokėti jums priklausančio atlygio, reikėtų kreiptis pagalbos.

Jei esate profsąjungos narys:

Jei esate profsąjungos narys, galite į ją kreiptis pagalbos. Ne nariai taip pat gali kreiptis į profsąjungas, bet tokiu atveju jos neprivalo padėti.

Jei jūsų darbo vietoje yra profsąjungos atstovas, pirmiausia reikėtų kreiptis į jį. Tada galėsite paaiškinti situaciją ir sulaukti pagalbos nusprendžiant, ką daryti toliau.

Jei jūsų darbovietėje profsąjungos atstovo nėra, galite kreiptis tiesiogiai į savo vietinę profsąjungą.

Jei nesate profsąjungos narys:

Jei nesate profsąjungos narys, galite kreiptis į teisininką ar advokatą. Norvegijos darbo inspekcija taip pat gali patarti, kaip elgtis toliau.

Pranešti reikėtų nedelsiant, antraip reikalavimui gauti užmokestį gali įsigalioti senatis.

Taip pat yra keletas organizacijų, galinčių jums padėti ar patarti: pvz., „Fair Play Bygg“, „Uropatruljen“, „Caritas“, „Jussbuss“ ar „Frelsesarmeen“.

2022 m. sausio 1 d. Norvegijoje įsigaliojo įstatymas dėl darbo užmokesčio vagystės. Jei nepadėjo jokios kitos priemonės, galite apskųsti darbdavį policijai dėl darbo užmokesčio vagystės. Tokiu atveju jums reikėtų kreiptis į privatų advokatą.

Šaltiniai: Norvegijos darbo kodeksas, Norvegijos darbo inspekcija, „Advokatfirmaet Lippestad“.

Vertimas: Egle Isganaityte 

Sekite mus „Facebook’e‟: FriFagbevegelse for foreign workers