Torgny Hasås

foreignworkers@lomedia.no

Čia darbininkas neprisirišęs balansuoja mažiausiai septynių metrų aukštyje:

Fair Play Bygg Oslo

Nukritęs jis papildytų liūdną Darbo inspekcijos statistiką.

Norvegijos statybvietėse nukritę iš aukštai kasmet žūsta vienas–du darbininkai.

Norvegijoje statybų sektorius yra viena iš tų ūkio šakų, kuriose įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe.

Nuo 2019 m. šioje šakoje įvyko 947 nelaimingi atsitikimai nukritus iš aukštai. 646 iš jų baigėsi sunkiais sužalojimais. Devyni žmonės žuvo.

Skaičiai apima tik tuos nelaimingus atsitikimus, apie kuriuos pranešta Darbo inspekcijai. Nors darbdaviai privalo pranešti apie visus nelaimingus atsitikimus, nemažai atvejų į statistiką nepatenka.

Jei lenta, ant kurios stovi dailidė, nusprūstų, žmogus nukristų ir gal net užsimuštų:

Arbeidstilsynet

Geriausiu atveju jis sunkiai susižalotų.

Ant stogo dirbantys darbininkai nėra prisirišę. Tas, kuris tvarko stogo atbrailą, laikosi įsikibęs viena ranka.

Vienas žmogus balansuoja ant karkaso viršaus, o kitas – ant kopėčių:

Vidar Sagmyr Byggebransjens uropatrulje

Labai nedaug reikia, kad kuris nors iš jų nukristų.

Čia trūksta bent vieno pastolių lygmens:

Arbeidstilsynet

Dažant keturių aukštų namą, neužtenka pastolių, siekiančių trečio aukšto vidurį. Tas, kuris dirba pačiame viršuje, neturi turėklų, kurie jį apsaugotų nuo kritimo.

Išmatuotas aukštis iki asfalto – septyni metrai.

Iškritus sniegui, lentos tampa slidžios:

Arbeidstilsynet

Darbo inspekcijai atvykus į šią statybvietę, vienas darbininkas dirbo atsistojęs ant pastatomų kopėčių viršaus.

Pūtė stiprus vėjas. Jei vėjo gūsis būtų pagavęs kranu keliamą rąstą, šis būtų nustūmęs žmogų nuo kopėčių ir jis būtų nukritęs ant betoninių rūsio grindų.

Medinius pastolius naudoti leidžiama, tačiau platforma turi būti bent 60 cm pločio. Taip pat turi būti turėklai, apsaugantys nuo kritimo:

Vidar Sagmyr Byggebransjens uropatrulje

Čia atrodo, kad pastoliai tašeliais pritvirtinti prie sienos dailylenčių. Jei dailylentė atplyštų, žmogus nukristų iš mažiausiai trijų metrų aukščio.

Žmogus dažo, stovėdamas ant nuožulnaus stogelio ir nenaudodamas jokių apsaugos priemonių:

Vidar Sagmyr, Byggebransjens uropatrulje

Čia dažymo darbai atliekami be pastolių, stovint ant kopėčių. Bet kopėčios nėra tinkama darbo platforma. Jos skirtos tik laipioti iš vieno lygmens į kitą.

Stovėdamas ant trijų padėklų, kuriuos laiko krautuvas, jis pasiekia pakeisti lemputę:

Vidar Sagmyr Byggebransjens uropatrulje

Tačiau pakaktų vieno žingsnelio atgal arba į šoną, ir įvyktų nelaimė.

Dirbant ant stogo, būtina naudoti apsauginius apraišus:

Vidar Sagmyr Byggebransjens uropatrulje

Jie prilaiko ir sustabdo kritimą, nepasiekus žemės.

Čia jie keičia stogą, nenaudodami jokių apsaugos priemonių:

Vidar Sagmyr Byggebransjens uropatrulje

Čia ne visai aišku, ar žmogus stovėdamas ant kopėčių dirba, lipa aukštyn ant stogo ar nuo jo leidžiasi:

Vidar Sagmyr Byggebransjens uropatrulje

Kopėčios per trumpos, jei jos naudojamos užlipti ant stogo ir nuo jo nusileisti.

Atliekant stogo darbus, kaip darbo platforma netinka jokios kopėčios. Būtina naudoti pastolius.

„Aš tik truputį...“:

Vidar Sagmyr Byggebransjens uropatrulje

Daugelis nelaimingų atsitikimų įvyksta, norint atlikti kokį nors smulkų darbelį. Tačiau kad ir ką reikėtų atlikti, kritimas toks pat mirtinai pavojingas.

Čia prie namo stogo montuojama puošmena:

Arbeidstilsynet

Tačiau žmogus, montuojantis puošmeną, rizikuoja gyvybe balansuodamas ant pastatomų kopėčių.

Kol jis gali į ką nors įsikibti, viskas gerai. Bet jeigu jam reikės naudoti jėgą, pavyzdžiui, kalti plaktuku, jis nebegalės laikytis.

Statant priestatą, neužtenka įrengti pastolius vienoje namo pusėje:

Čia darbininkai rizikuoja savo gyvybe.

Arbeidstilsynet

Darbininkas ant priestato stogo nenaudoja nei apsauginių apraišų, nei pastolių. Pakanka vieno neatsargaus žingsnio, ir jis nukris iš šešių–septynių metrų aukščio.

Kol perdanga dar neišbetonuota, būtinas atsargumas. Sija gali būti atsipalaidavusi:

Fair Paly Bygg Oslo

Tokiu atveju būtina naudoti apsauginius apraišus, kad dėl vieno neatsargaus žingsnio žmogus nenukristų iš trijų metrų aukščio.

Čia pastoliai įrengti keliose namo pusėse, bet ne ten, kur dirba dažytojas:

Torgny Hasås

Nors ne visas namo dalis lengva pasiekti nuo pastolių, juos vis tiek reikia naudoti.

Daugumą nuotraukų padarė Darbo inspekcija ir „Byggebransjens uropatrulje“. Dvi iš jų padarė „Fair Play Bygg“.

– Kodėl darbininkai sutinka šitaip rizikuoti savo gyvybe?

– Dažnai taip nutinka todėl, kad darbdavys nesuteikia reikiamos įrangos. Šitaip darbdaviai sutaupo daug pinigų. Tai iškreipia konkurenciją, – sako „Fair Play Bygg“ vadovas Larsas Mamenas.

Keičiant stogą, neužtenka įrengti pastolius vienoje namo pusėje. Tačiau, kaip teigia „Fair Play Bygg“ vadovas Larsas Mamenas, darbininkai dažniausiai neprieštarauja.

Håvard Sæbø

„Fair Play Bygg“ – bendra darbdavių ir darbuotojų organizacija, kovojanti su socialiniu dempingu ir darbo nusikaltimais statybų sektoriuje.

Kaip teigia jos vadovas Larsas Mamenas, svarbi priežastis, dėl kurios darbdaviai taupo darbų saugos sąskaita, yra atpigusi darbo jėga. Tačiau jis pabrėžia:

– Kai užtikrinamos saugios darbo sąlygos, dirbama žymiai greičiau.

Jo nuomone, nėra taip, kad darbuotojas pats renkasi dirbti nesaugiai.

Nedrįsta prieštarauti

– Daugelis darbininkų nedrįsta konfrontuoti su darbdaviu, reikalaudami suteikti įrangą, reikalingą saugiam darbui. Paprieštaravę jie gali netekti darbo, – sako Mamenas.

Jis pabrėžia, kad darbininkai ir darbų saugos specialistai turi pasitikėti savimi, kad galėtų atsisakyti dirbti pavojingomis sąlygomis. Šio pasitikėjimo pakanka rimtose įmonėse, kitaip nei nerimtose.

Trys pagrindinės nelaimingų atsitikimų nukritus iš aukščio priežastys

Norvegijos darbo inspekcija išnagrinėjo visus nelaimingus atsitikimus nukritus iš aukščio statybų sektoriuje. Nustatytos trys pagrindinės tokių nelaimingų atsitikimų priežastys:

• Vietiniai pavojai ir prasta įranga

Daugiausiai grėsmių kelia prastai apsaugota darbo vieta. Pavyzdžiui, laiptų šachta be turėklų ar netinkami pastoliai. Vietiniai pavojai buvo 77 proc. nelaimingų atsitikimų gretutinė priežastis.

• Darbo administravimo trūkumai

Tai gali būti netinkamas planavimas, neįvertinti rizikos veiksniai ar neidentifikuoti pavojai. Dėl to įvyksta 72 proc. nelaimingų atsitikimų.

• Darbuotojo padaryta klaida

Inspekcija pabrėžia, kad tai nereiškia, jog darbuotojas yra kaltas:

„Svarbu pažymėti, kad nors kiekvieno veiksmai ir elgesys yra svarbūs priežastiniai veiksniai, tai nereiškia, kad nelaimingas atsitikimas įvyksta dėl pavienių darbuotojų kaltės. Darbuotojai yra sistemos dalis.“

Šaltinis: „Nelaimingi atsitikimai statybų sektoriuje“ – 2022 m. ataskaita