Leni Aurora Brækhus

foreignworkers@lomedia.no

– Jautiesi saugus, kai turi užnugarį. Dabar, kai esu profesinės sąjungos narė, iškilus klausimams ar problemoms darbe, žinau, kad visada galiu kreiptis į atitinkamus specialistus,“, – „FriFagbevegelse“ sako Viktorija Piličauskienė.

Ji prieš ketverius metus kaip dirbanti imigrantė atvyko į Norvegiją iš Lietuvos, šiuo metu yra Visuotinės profesinės asociacijos (Fellesforbundet) narė.

Pusė visų dirbančiųjų Norvegijoje yra susibūrę į profesines sąjungas. Tarp dirbančių imigrantų profesinės sąjungos narystės nėra taip paplitusios. Tai rodo tyrimų fondo „Fafo“ neseniai atlikta lenkų ir lietuvių apklausa (dviejų didžiausių darbuotojų migrantų grupių).

Norvegijoje labiausiai paplitęs verbavimo būdas į profesines sąjungas yra per darbuotojų patikėtinį arba kolegas. Tačiau ,,Fafo“ apklausa rodo, kad daugelio dirbančių imigrantų niekas net nepaklausė, ar jie norėtų užsiregistruoti.

Norėjo būti tokiame pačiame lygyje kaip ir norvegai

– Aš girdėjau, kad čia, Norvegijoje, įprasta, kad visi jungiasi į profesines sąjungas. O aš norėjau būti tokiame pačiame lygyje kaip ir Norvegijos darbuotojai, – sako Viktorija.

Ji su vyru ir vaikais persikėlė į Norvegiją. Šiaurės Norvegijoje, Senjoje, jie įsidarbino žuvies perdirbimo įmonėje. Po vienerių metų Viktorija gavo naują darbą turizmo industrijoje.

– Tarp mano kolegų nebuvo nė vieno norvego. Visada girdėjau daug klausimų ir diskusijų: Kas yra teisinga šioje situacijoje? Ar žinote, ką apie tai sako įstatymai?

Viktorija ieškojo atsakymų į klausimus. Kolegų norvegų, kurie galėtų padėti, nebuvo. Moteris nusprendė kreiptis patarimo į tuos, kuriems tenka kasdien spręsti darbinius klausimus. Ji pasidomėjo ir išsiaiškino, kad yra Visuotinė profesinė asociacija (Fellesforbundet) – jai tinkama profesinė sąjunga.

– Darbe viena pirmųjų įstojau į profesinę sąjungą. Tuomet gavau daug informacijos iš profesinės sąjungos, o tuo, ką išmokau, pradėjau dalintis su kolegomis.

Viktorija taip pat viena pirmųjų gavo nuolatines pareigas darbovietėje, kurioje daugiausia dirbo sezoniniai darbuotojai. Ji sako, kad nuolatiniai dirbantieji norėjo, kad darbe būtų bendrystė. Prie Visuotinės profesinės asociacijos (Fellesforbundet) prisijungė keletas kitų. Taip jie įkūrė vietinį klubą, kuriame ji buvo išrinkta darbuotojų patikėtine.

– Atėjo vienas iš profesinės sąjungos darbuotojų ir pasikalbėjo su mumis. Buvimas bendruomenės dalimi, reikalingų žinių įgijimas suteikė mums daugiau pasitikėjimo.

Tai buvo pradžia proceso į didelius pokyčius įmonėje.

Be kita ko, buvo sudaryta pirmoji vietinė sutartis. Ir, anot Viktorijos, kolektyvinės sutarties ir vietinės sutarties svarba buvo akivaizdi visai įmonei, ne tik atskiriems darbuotojams.

– Po sutarties sudarymo sulaukėme gerų atsiliepimų iš vadovybės, – sako ji.

Viktorija neseniai pakeitė darbą į naują turizmo skyrių įmonėje, kuri užsiima ir žuvies perdirbimu. Žuvies perdirbimo darbuotojai organizuojami kolektyvine sutartimi. Turizmo skyriuje kolektyvinės sutarties jie dar neturi, tačiau, pasak Viktorijos, darbdavys yra patyręs ir laikosi taisyklių.

– Kai ilgainiui sulauksime daugiau naujų kolegų, įsivaizduoju, kad bus ir klubas, ir kolektyvinė sutartis, – sako ji.

Viktorija sako, kad jai svarbu būti profesinės sąjungos nare, nes tai suteikia ir daugiau pasitikėjimo savimi, ir saugumo jausmą kasdieniame darbe.

– Visiems, atvykusiems iš kitų šalių dirbti Norvegijoje, rekomenduočiau stoti į profesinę sąjungą. Kai nežinote šalies, į kurią atvykote gyventi ir dirbti, galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, gera turėti žmonių, kurių visada galite pasiteirauti prireikus pagalbos.

Kaip narys taip pat gaunate keletą privalumų, pavyzdžiui, draudimą. Nematau jokios priežasties netapti nariu.

Taip pat skaitykite: Šiuos metodus Norvegijoje nesąžiningi darbdaviai naudoja norėdami išnaudoti užsienio darbuotojus

– Kažkas dėl tavęs stengiasi kiekvieną dieną

– Kai esi profesinės sąjungos narys, kažkas už tave stengiasi kiekvieną dieną. Už tavo teises, už tavo atlyginimą. Ir pagalbos sulauki tada, kai jos prireikia, – sako Marta Tryjanska.

Šiuo metu ji visą darbo dieną dirba mokymų vadove Oslo vaikų ir paauglių profesinėje sąjungoje. 2004 m. atvyko į Norvegiją dirbti aukle Haugesunde.

– Ten susipažinau su savo vyru, kuris taip pat yra lenkas ir dirbo Norvegijoje.

Į profesinių sąjungų judėjimą 2007 m. (po to, kai gavo nuolatines pareigas vaikų darželyje) ją užverbavo kolegė, kuri buvo profesinės sąjungos valdybos pirmininkė (norv. tillitsvalgt)

Galiausiai pati Marta buvo išrinkta profesinės sąjungos valdybos pirmininke (tillitsvalgt) ir apie Norvegijos darbinį gyvenimą palaipsniui įgijo vis daugiau žinių.

Ji su vyru, kuris dirba dailide ir yra Visuotinės profesinė asociacijos (Fellesforbundet) narys, įsitvirtino Norvegijoje ir čia susilaukė vaikų.

– Kai esi profesinės sąjungos narys, kažkas už tave stengiasi kiekvieną dieną. Už tavo teises, už tavo atlyginimą. Ir pagalbos sulauki tada, kai jos prireikia, – sako Marta Tryjanska.

Per Flakstad

Būnant profesinės sąjungos nare Martai svarbiausia – būti bendruomenės, kuri dirba dėl visiems bendros naudos, dalimi. Ir žinoti, kad bus pagalba, kai jos prireiks.

Marta mano, kad dirbantiems imigrantams dažniau iškyla problemų darbe, kol jie nemoka norvegų kalbos, o informacijos jų gimtąja kalba yra mažai.

Ji aiškina, kad pamažu darbo vietose atsirado daug profesinių sąjungų ir jų valdybos pirmininkų, o profesinėse sąjungose – darbuotojų, kilusių iš įvairių šalių.

– Jei turite problemų ir nemokate norvegų kalbos, lengvai susisieksite su žmogumi, kuris moka, pavyzdžiui, lenkiškai, lietuviškai, prancūziškai ar angliškai, – sako ji.

Straipsnis anglų kalba: Viktorija from Lithuania is in a union: – If I have a problem at work, I now have someone to ask for help

Straipsnis lenkų kalba: Marta z Polski jest członkiem związku: – Dostaniesz dużo pomocy w przypadku kłopotów w miejscu pracy – wyjaśnia

Sekite mus „Facebook’e‟: FriFagbevegelse for foreign workers

Kaip įstoti į profesinę sąjungą?

Sužinokite, kuri profesinė sąjunga atstovauja jūsų profesinei grupei.

Pasikalbėkite su profsąjungos valdybos pirmininku darbo vietoje, užsiregistruokite profesinės sąjungos svetainėje arba kreipkitės pagalbos į profesinę sąjungą.

Kiek tai kainuoja?

Narystės mokestis įvairiose profesinėse sąjungose skiriasi. Tačiau dažnai mokate procentą nuo darbo užmokečio ar, pavyzdžiui, 1,5 procento. Todėl kuo mažiau uždirbate, tuo mažesnis mokestis.

Mokesčių išskaitymas

Norvegijoje dalį sumokėto profesinės sąjungos nario mokesčio galima išskaičiuoti iš apmokestinamųjų pajamų.

Šiuo metu galite išskaičiuoti iki 3850 NOK vadinamosios profesinių sąjungų išskaitos.

Vyriausybė pasiūlė šią sumą padidinti iki 5800 NOK 2022 m.