Leni Aurora Brækhus

foreignworkers@lomedia.no

Gerokai daugiau nei pusė visų Norvegijos darbuotojų yra sudarę kolektyvines sutartis. Kiekvienais metais jų darbo užmokesčiai koreguojami pagal kolektyvinės sutarties derybų arba derybų dėl darbo užmokesčio (algos) rezultatą (tariffoppgjør, lønnsoppgjør).

Yra keletas priežasčių, kodėl kasmet deramasi dėl darbo užmokesčio. Viena pagrindinių priežasčių - augančios prekių ir paslaugų kainos, kita - darbuotojai turi gauti savo įmonės pelno dalį.

Pavieniai darbuotojai neturi teisės reikalauti derybų, tokią teisę turi tik susiorganizavę į profesines sąjungas. Jei nesate profesinės sąjungos narys, iš esmės jūsų atlyginimą savo nuožiūra koreguoja darbdavys, o kasmet tai daryti nėra privaloma. Tačiau kai kuriose įmonėse, neturinčiose kolektyvinės sutarties, darbdavys ir darbuotojai susitinka derėtis dėl naujo darbo užmokesčio kartą per metus.

Kai kuriose pramonės šakose yra nustatytas minimalus darbo užmokestis. Minimalus darbo užmokestis paprastai koreguojamas kiekvienais metais, pasibaigus kolektyvinės sutarties deryboms.

Čia trumpai paaiškiname, kaip vyksta metinės darbo užmokesčio derybos.

*Darbo užmokesčio (algos) derybos prasideda tada, kai šalys susitinka deryboms, ir baigiasi, kai pasiekiamas rezultatas.

Aktualu: Norvegijoje nėra vieningo minimalaus darbo užmokesčio visiems darbuotojams. Štai paaiškinimas

Stipresni kartu 

Norvegijoje dėl darbo užmokesčio kartu deramasi dėl tų darbuotojų, kurie priklauso profesinėms sąjungoms. Darbuotojų organizacijos susitinka su darbdavių organizacijomis – vadinamosiomis šalimis – dėl kolektyvinių derybų (kollektive forhandlinger).

Kolektyvinių derybų praktika rodo, kad didelės grupės sėkmingiau gina savo interesus, jei veikia kartu. Darbdaviams taip pat patogiau derėtis dėl visos pramonės šakos. Tai apsaugo nuo chaotiško darbo užmokesčio didinimo kovojant dėl darbo jėgos.

Darbo užmokestis ir teisės reguliuojamos kolektyvinėmis sutartimis (tariffavtaler), kurios galioja dvejus metus.

Kas antrus metus darbdaviai ir darbuotojai derasi dėl visos kolektyvinės sutarties. Tai vadinama visuotiniu darbo užmokesčio bei darbo sąlygų suderinimu (rezultatu) (hovedoppgjør).

Tarp visuotinio darbo užmokesčio bei darbo sąlygų suderinimo deramasi dažniausiai tik dėl darbo užmokesčio. Tai vadinama darbo užmokesčio (algos) suderinimu (mellomoppgjør).

2022 m. vyksta visuotinis darbo užmokesčio bei darbo sąlygų suderinimas. Tai reiškia, kad deramasi ir dėl darbo užmokesčio, ir dėl kitų teisių, pavyzdžiui, darbo laiko, tikslinių atostogų ar darbo aprangos.

Savanoriškos derybos

Darbo užmokesčio (algos) derybos prasideda nuo vadinamųjų pagrindinių (centrinių) derybų (sentrale forhandlinger). Privačių įmonių, privataus sektoriaus darbuotojų derybos yra arba koordinuotos (samordnet), arba per organizacijas (forbundsvise).

Dauguma profesinių sąjungų priklauso visos šalies profesinių sąjungų federacijai, o profesinių sąjungų federacijos yra susijungusios į vieną pagrindinę organizaciją, pavyzdžiui LO.

Koordinuotos derybos reiškia, kad tam tikroje srityje arba sektoriuje dėl visų kolektyvinių sutarčių (vadinamos nacionalinėmis kolektyvinėmis sutartimis (overenskomstene)) deramasi vadovaujant vienai iš pagrindinių organizacijų. Pavyzdžiui, LO, kuri yra didžiausia pagrindinė darbuotojų organizacija, derasi su NHO, kuri yra didžiausia pagrindinė darbdavių organizacija.

Derybos per organizacijas reiškia, kad dėl kiekvienos individualios kolektyvinės sutarties vyksta atskiros derybos. Tokiu atveju kiekviena atskira profesinės sąjungos federacija gali pateikti savo reikalavimus atitinkamai darbdavių organizacijai.

2022 m. darbo užmokesčio derybos bus derybos per organizacijas privačiame sektoriuje. Viešajame sektoriuje dėl valstybės ir savivaldybės darbuotojų derybos visada vyksta koordinuotai.

Kai derybose ima aiškėti rezultatas, paprastai toje stadijoje jis išsiunčiamas nariams, kurie gali balsuoti už arba prieš derybų rezultatą referendume (uravstemning). Tada derybų rezultatas gali būti patvirtintas arba atmestas.

Jei derybų rezultatas referendume nepatvirtintas, šalys turi atnaujinti derybas.

Priverstinis tarpininkavimas

Jei šalims nepavyksta susitarti, siekdamos įvykdyti savo reikalavimus jos gali imtis darbo kovos. Darbuotojai tai vykdo streikų (streik), o darbdaviai – lokauto forma (lockout).

Tačiau prieš streiką ar lokautą šalys turi išbandyti tarpininkavimą. Tai daroma per valstybinę tarpininkavimo instituciją – Valstybės tarpininką derybose (Riksmekleren).

Streikas arba lokautas

Tik nepavykus šalims susitarti tarpininkaujant ir valstybės tarpininkui derybose, konfliktui spręsti rengiamas streikas arba lokautas.

Streiko metu darbuotojai visiškai ar iš dalies nutraukia darbą. Lokauto atveju darbdavys arba darbdavių asociacija užkerta kelią darbuotojams patekti į darbo vietas.

Streikas arba lokautas tęsis tol, kol šalys vėl susitiks prie derybų stalo ir susitars dėl naujos kolektyvinės sutarties arba kol įsikiš valdžios institucijos ir sustabdys konfliktą vadinamojoje priverstinėje darbo užmokesčio komisijoje (tvungen lønnsnemnd).

Priverstinė darbo užmokesčio komisija vykdoma, jei vyriausybė mano, kad streikas ar lokautas gali sukelti pavojų gyvybei, sveikatai ar saugumui arba grėsmę svarbiausiems visuomenės interesams.

Vietinės derybos

Kai baigiasi centrinės derybos, vykdomos vietinės derybos (lokale forhandlinger).

Šios derybos vyksta atskirose įmonėse tarp vietinių profsąjungų atstovų ir įmonės vadovybės.

Finansiniai rėmai

Kolektyvinės sutarties derybose šalys susitaria dėl atsiskaitymų finansinių rėmų (økonomisk ramme). Tai yra išlaidų rėmai, kurių turėtų laikytis.

Šiuose rėmuose turi likti tiek centriniai, tiek vietiniai darbo užmokesčio priedai, kiti finansiniai priedai (pavyzdžiui, padidinti priedai už darbą savaitgaliais), kitų išmokų (pavyzdžiui, ilgesnių atostogų ar trumpesnių darbo valandų) apskaičiuota vertė.

Sekite mus „Facebook’e‟: FriFagbevegelse for foreign workers

Pirminis objektas

Norvegijoje yra tradicija, kad pramonės atstovai derybas pradeda nuo taip vadinamo pirminio objekto (frontfaget).

Finansiniai rėmai, dėl kurių sutaria LO (Fellesforbundet – Visuotinė profesinių sąjungų federacija) ir NHO (Norsk Industri – Norvegijos pramonė) šių derybų metu nustato gaires vėlesnėms deryboms.

Šios tvarkos tikslas – neleisti, kad Norvegijos darbo užmokesčiai būtų padidinti iki tokio lygio, kai pramonės įmonės nebegalėtų konkuruoti su užsienio įmonėmis.

Baiminamasi, kad dėl prarastų pramonės darbo vietų Norvegijos įmonėms grėstų prarasti konkurenciją eksporto rinkoje, tai susilpnintų Norvegijos ekonomiką. Savo ruožtu tai gali neigiamai paveikti Norvegijos gerovės valstybę.

Straipsnis anglų kalba: This is how your new pay will be decided – if you have a collective agreement

Straipsnis lenkų kalba: Tak ustalane jest Twoje nowe wynagrodzenie – jeżeli jesteś objęty układem zbiorowym 

Vertimas: Vaida Orvydaite